
Matematiniai žaidimai kuriami ne vien tam, kad matematika būtų linksmesnė. Žaidime matematinė užduotis gali tapti natūralia veiklos dalimi, kurioje mokinys stebi, pastebi dėsningumus, prisimena, lygina, planuoja savo veiksmus ir ieško sprendimo.
Kuriant šiuos žaidimus siekiama taikyti matematikos mokymo bei neuropsichologijos žinias ir jas perteikti per žaismingą veiklą. Todėl kiekvienas pratimas ar žaidimas turi tam tikrą lavinimo aspektą - gali būti lavinamas dėmesys, darbinė atmintis, informacijos apdorojimas, loginis ir matematinis mąstymas, gebėjimas pastebėti dėsningumus ar spręsti problemas.
Svarbu ir tai, kad mokinys pirmiausia žaistų. Žaidimo metu lavinimo tikslas neturi užgožti smalsumo, iššūkio ir noro išbandyti dar kartą. Todėl matematika čia susitinka su žaidimu - mokomasi ne vien atliekant užduotį, bet ir tyrinėjant, bandant, klystant bei ieškant savo sprendimo.
Taip matematiniai žaidimai tampa ne tik trumpa pramoga. Jie gali būti būdas taikyti matematines žinias ir kartu lavinti mąstymo įgūdžius.